Romantiškas mitas apie tau skirtą žmogų..

Kad įsimylėjimas veiksmingai pastūmėtų vedybų link (juk, kaip nutarėme, toks ir buvo slaptas planas), reikalinga amžinybės iliuzija. Tokią amžinos meilės iliuziją palaiko romantiškos meilės mitas: princas vedė princesę, ir tie gyveno ilgai ir laimingai.. kiekvienas turime rasti savo obuolio puselę ir pan.
Šis mitas daugelį porų stumia į neviltį ir sutrikimą. Štai, jiedu susituokė, tačiau įsimylėjimas ėmė ir praėjo. Ką daryti? Pripažinti, kad apsiriko, kad pasirinko ne savo obuolio pusę, skirtis ir keliauti į platųjį pasaulį ieškoti tos ar to.. O gal toliau vaidinti įsimylėjusius ir apgaudinėti save ir sutuoktinį?
Grupiniuose porų psichoterapijos seansuose įsimylėję sutuoktiniai sėdi greta, kalba vienas kito vardu, teisina vienas kito klaidas ir besąlygiškai palaiko kito nuomonę. Jiems nuolat tenka priminti: Leiskite savo žmonai/vyrui pačiai(-iam) kalbėti. Jūsų vyras gali pats apsiginti, jis pakankamai stiprus žmogus.
Tikras savo ir kito individualybės pripažinimas ir atskyrimas yra vienintelis brandžios santuokos ir meilės stiprėjimo pagrindas. Nei įsimylėjimas, nei romantika su tuo neturi nieko bendra. Meilė nėra dvi vieno obuolio pusės - tai dviejų skirtingų žmonių ryšys.