Bendravimo pliusai

Moksliniai tyrimai patvirtina, kad žmonių fizinė bei psichinė sveikata, gyvenimo trukmė siejasi su jų bendravimo ypatumais. Vienas garsus tyrimas buvo atliktas 1979m. Kalifornijoje. 7000 tiriamųjų paprašyta atsakyti į įvairius klausimus apie jų socialinius ryšius. Po devynerių metų įvertinus tų pačių žmonių sveikatą bei gyvenimo trukmę, paaiškėjo, kad tie, kurių socialiniai ryšiai platesni ir intensyvesni, vidutiniškai gyvena ilgiau. Pvz., per minėtą laikotarpį iš 50-59 m. amžiaus vyrų grupės mirė 30,8% tų, kurie bendravo mažai, ir tik 9,6% tų, kurie bendravo daug. Tiesa, šie duomenys neatskleidžia, kas yra priežastis, o kas pasekmė. Gal tiesiog sveikesni žmonės bendrauja? Tačiau tyrime dalyvavę žmonės iš pradžių savo sveikata iš esmės nesiskyrė, taigi labiau tikėtina, kad bendravimas daro įtaką sveikatai, o ne atvirkščiai. Tyrinėtojų nuomone, svarbiausias veiksnys šiuo atveju buvo bendravimas šeimoje, toliau-bendravimas su draugais ir giminėmis, trečioje vietoje-priklausymas religinėms organizacijoms ir pan. Kiti tyrimai parodė, kad daugiau bendraujantys žmonės greičiau įveikia tuberkuliozę, širdies ligas, pasveiksta po operacijų, rečiau serga artritu, astma. Aplinkinių palaikymas-svarbus veiksnys, padedantis susidoroti su stresu. Tie, kurie neturi artimų santykių, kur kas dažniau ieško nusiraminimo vartodami alkoholį, rūkydami.