Esame - kokie esame

Garbaus amžiaus vyras jojo, o sūnus ėjo šalimais. Kai abu pasiekė kaimą, keli praeiviai pasipiktinę šaukė: " Žiūrėkit, koks valstietis. Kaip jam negėda? Pats joja, o jo sūnelis turi bėgti šalia arklio. Vargšas vaikas. " Išgirdęs tokius žodžius valstietis nulipo nuo arklio ir užsodino sūnų. Jie išėjo iš to kaimo ir greitai priėjo kitą. Šio kaimo gyventojai vėl įpykę šaukė: " To negali būti! Sūnus sėdi ant arklio kaip koks karalius soste, o vargšas senas vyras turi eiti pėsčiomis!" Neapsikentęs valstietis atsisėdo šalia sūnaus ant arklio ir taip abu risnojo link kito kaimo džiaugdamiesi, kad dabar jau viską teisingai padarė. Tačiau ir vėl juodviem teko skaudžiai nusivilti. vienas kaimo gyventojas net grąsino apskųsti gyvūnų apsaugos tarnybai, nes vargšui arkliui tenka nešti du žmones, o jis jau toks paliegęs. Abu Keliauninkai nulipo nuo arklio ir ėjo šalia jo, bet staiga išgirdo garsiai šaipantis: " Tik pažiūrėkite, koks kvailas valstietis ir jo sūnus! Juodu turi arklį, o eina pėsčiomis." Ši istorija mus pamoko: ką jūs pasirinkote, tai yra tik jūsų sprendimas. Jūs esate pasaulyje ne tam, kad patiktumėte kitiems. Laikykitės savo sprendimų.