Koledžo dėstytojas nusivedė sociologijos ir psichologijos mokslus studijuojančius studentus į varginą Baltimorės rajoną ir skyrė užduotį: aprašyti 200 jaunuolių gyvenimus įvertinant kiekvieno iš jų ateities perspektyvą. Visose bylose studentai parašė: ,, Jis neturi jokių galimybių." Po dvidešimt penkerių metų kitas dėstytojas tyrinėjo tą patį ir paprašė studentus pasidomėti kas nutiko tiems 200 jaunuolių. Paaiškėjo, jog apie 20 kadaise tirtų vaikų išvyko ar mirė, o kiti 178 ar 180 pasiekė daugiau nei vidutiniokai - tapo teisininkais, gydytojais ar verslininkais.
Šie duomenys pribloškė. Dėl to dėstytojas nusprendė į šį darbą gilintis toliau. Laimei,visi prieš 25 metus tyrime dalyvavę žmonės gyveno ten pat. Į klausimą: ,, Kaip paaiškintumėte savo sėkmę?" visi susijaudinę atsakydavo:,, Turėjome mokytoją".
Mokytoja dar buvo gyva. Dėstytojas surado seną, bet pakankamai guvią damą ir paklausė, kokį stebuklingą receptą ji naudojo, kad tuos jaunuolius sugebėjo ištraukti iš skurdo į didelę sėkmę.
Jos akys sužibėjo, o veidas nušvito malonia šypsena. ,, Tai labai paprasta,- tarė ji. - Aš juos mylėjau".

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą